Nelabai seniai FB užmačiau tekstą – jame mama bei darbo su smurtu prieš moteris specialistė Lily Isobella rekomendavo, ką daryti berniukų tėvams, kad šie neužaugtų seksualiniais smurtautojais. Labai rekomenduoju visą tekstą (gaila, kad FB jo nebėra) – ir mažesnių vaikų tėvams, nes didžioji dalis dalykų pradedama gerokai anksčiau nei kyla rūpesčiai ir nerimai. Juk pagrindus paauglystei pasiklojam nuo vaiko gimimo su meile ir pagarba kurdami ryšį su juo.

Tačiau aš noriu stabtelėti ir šiek tiek praplėsti pirmąjį punktą – apie kūnišką ryšį su vaiku. Ir jis man aktualus daug platesniame kontekste.

Kad liečiam, glaudžiam, nešiojam, glostom, sūpuojam vaikus nuo mažumės – faktas, bet kas nutinka, kai jie paauglėja? Kai nusliuogia nuo kelių, ištraukia ranką iš mamos rankos ir prisiglaudžia tik labai prašomi ir nebūtinai laiminga veido išraiška. Anot, Lilly Isobella‘os, tokiame amžiuje ypač su berniukais labiau priimtinas galynėjimasis, kai tuo tarpu apkabindami ir glausdami dygliuotą (realiai, su besikalančia barzda ir metaforiškai – vengiantį mūsų artumo) paauglį mokome jį švelnaus, mylinčio prisilietimo.

Mano sūnus Motiejus – dar labai mėgsta būti myluojamas, jam devyneri. Ir nežinau, kaip bus šiek tiek vėliau. Bet su dukrų paauglyste pamenu, kad apsikabinti ir prisiglausti progų tikrai mažėjo. Man atrodo ir aš pati nejaukiai jausdavausi, patirdama, kaip jos spurda iš glėbio. Nejaukumo norėjosi mažiau, taip mažėjo ir apsikabinimų. BET.

Kūnišką artumą kitokiomis formomis išlaikyti padėjo nuo vaikystės sukurti ritualai. „Pakrapštyk“ – reiškė pakasyti nugarą prieš miegą. Nežinau, ar dabar grįžusios sutiktų, tačiau iki išsikraustymo (ir pilnametystės) vis dar labai mėgo šį ritualą.

Tai užfiksavusi, pati mėgaujuosi ir investuoju į tokius ritualus su sūnumi:

• Timpt – timpt –  migdymo žaidimas apie nykštukus, kurie mums miegant augina mūsų kūną. Jei vaikas visai mažas, istorijos galima pasakoti, o tiesiog atlikti visų kūno dalių timptelėjimo arba paglostymo veiksmus pasirinkta tvarka: pradedant kiekvienu kojos piršteliu švelniai nuglostome po vieną – lyg timptelėtume, bet tik simboliškai, sakydami “Timpt timpt pirštelį”, tada timptelim nuglostydami koją – “Timpt timpt koją”, Po abiejų kojų keliaujam aukštyn – pilvas, krūtinė, rankos, pradedant kiekvienu piršteliu, kaklas, smakras, lūpos, žandukai, nosis, akys, antakiai, kakta, plaukai ir baigiama timptelint stuburo slankstelius iki uodegikaulio (kiek apsičiuopia, nebūtinai visus). Toks ar panašūs kūno ritualai prieš miegą padeda vaikams grįžti į save, nurimti, pajusti kūną, laukiant kiekvieno prisilietimo, susipažinti su savo kūno dalimis. Motiejus su pauzėmis įvairias šio žaidimo interpretacijas išvgyvena iki šiolei.
• Masažas – viso kūno, tik nugaros ar plaštakų. Ne tik padeda vaikui nurimti ir atipalaiduoti, bet kartu leidžia vaikui patirti skirtingus, bet švelnius mamos ir tėčio prisilietimus. Patirtį praturtina aliejus – paprastas, slydimui pagerinti ir eterinis – mes labai mėgstam levandas ir bergamotę.
• Kodiniai žodžiai. Ar dažnai patys sakote artimam žmogui: „Apkabink mane“? Bent jau aš – tikrai ne. Taip pat ir vaikui, siekiančiam artumo su tėčiu ar mama, gali būti sunku tai pasakyti. Man padeda „kodai“. Vienas jų – perdirbtas ir žaismingai Motiejui skambantis „Apkabaliū“. Jis tada nesijaučia prašantis apkabinimo, o labiau jaučiasi žaidžiantis. Šitas „kodas“ – karantino išradimas. Kitas mūsų namų kodas – gyvūnai. Kai buvo mažas, pasiguldydavau Motiejų ant savęs, apkabindavau kojomis bei rankomis ir sūpuodavausi į šonus su burtažodžiu: „Ašuonkojė myli savo aštuonkojuką“. Kai rytais Motiejus atbilda į mūsų lovą, tada žaidžiam meškų urvą – tėtis meška visada pats šilčiausias ir prie jo smagu glaustis, o mamai meškai vis nelieka vietos lovoje. Tėtis dar kartais būna barsukas – lyg nosimi uostytų Motiejui kaklą ir užausius greit šnopuodamas – o tai sukelia malonų kutenimą ir priverčia pašiurpti odą. Prisišaukti į lovą (o ir myluotis joje), žadant meškas ir barsuką, daug lengviau nei tiesiog pasakyti: „Ateik, pasimyluosim“.

Mano pačios įkvėpimas ieškoti kūniškų žaidimų su vaikais – kolegė Aistė Kriukelytė – šiuolaikinio šokio šokėja, kūno ir judesio terapeutė bei mama. Su ja esu kabėjusi radijuje bei jos išmokytais žaidimais dalinusis savo FB grupėje „Auginu kūrybiškai“. Paklausykit, apžiūrėkite ir ieškokite savų žaidimų, artumo ritualų bei auginkite ryšį su savo vaikais. Dalinuosi ir Aistės FB puslapiu “Judėti gera”.

Privalau atiduoti kreditą ir padėką FB grupei „Ne Kopūstų Vaikai“ už ten užmatytą straipsnio pradžioje minėtą post‘ą.

Su meile, Kristina

Straipsnyje naudojamos Gretos Skaraitienės, Vyginto Skaraičio, Gedimino Žilinsko nuotraukos